Emigrantai žvalgosi būsto Lietuvoje, kokie įššūkiai jų laukia?

Lietuva jau išgyveno ne vieną emigracijos bangą. 2010 m. po ekonominės krizės ji buvo kone didžiausia, kai mūsų valstybę paliko daugiau nei 83 tūkst. žmonių. Vėliau, 2016 m., gyvenimą svetur pasirinko dar 50 tūkst. Nors prognozuota, kad pandemija gali dar sykį lietuvius paskatinti masiškai ieškoti geresnio gyvenimo užsienyje, rodikliai rodo ką kitą – po ilgo laiko emigracija iš Lietuvos yra mažesnė nei imigracija į ją.

3 nauji iššūkiai

Išvykti žmonėms visada būna lengviau nei sugrįžti, nes parvykusiems emigrantams vienu metu ant pečių sugula daug klausimų – gyvenamoji vieta, darbas, vaikų ugdymas ir t.t. Tačiau, šiemet prisidėjo ir trys nauji išvykstančiųjų ir parvykstančiųjų srautus veikiantys iššūkiai – „Brexit“, Covid-19 pandemija bei įvykiai Baltarusijoje. Kalbant apie „Brexit“ pastebima, kad ilgą laiką emigracija į Jungtinę Karalystę (JK) sudarė 45 proc. viso išvykstančiųjų srauto. Dabar priešingai, didesnė dalis renkasi gyvenimą tėvynėje. Covid-19 pandemija, paveikė daugelio tiek planavusių emigruoti, tiek grįžtančių į Lietuvą sprendimus.

Kaip dar vieną iššūkį galima įvardinti ir Baltarusijos įvykius. Nors gali atrodyti, kad tai niekaip nesusiję su grįžtančiais emigrantais, tai taip pat veikia aplinką, į kurią išvykusieji planuoja sugrįžti. Kadangi LR Vyriausybė labai remia ir skatina Baltarusijos opoziciją ir yra priimta daug palengvinimų Baltarusijos piliečiams atvykti. Skatinant pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą, gali padidėti konkurencija ir tautiečiams ieškant darbo.

Perka nuosavomis lėšomis

Prieš dvejus metus šalies bankams įsigaliojo apribojimai išduoti paskolas užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nors ir sušvelninus įstatymą, emigravusių tautiečių būsto paskolos ne eurais beveik nevilioja.

Pagrindinė priežastis, lėmusi priimtas pataisas, kaip tąkart aiškino Lietuvos bankas, yra rizikos užkardymas. Jų teigimu, skolintis kita valiuta nei gaunamos pajamos – rizikinga, nes finansų rinkose nėra priemonės, galinčios padėti apsisaugoti nuo kurso svyravimo dvidešimties ar trisdešimties metų laikotarpyje. Netrukus po priimtų pakeitimų nekilnojamojo turto brokeriai akcentavo, kad su paskolomis susiję pokyčiai skaudžiausiai paveiks Anglijoje, Norvegijoje ir Švedijoje dirbančius tautiečius ir jie, užuot pirkę būstus gimtinėje, į nekilnojamąjį turtą investuos emigracijoje.

Šiandien pastebime priešingą tendenciją – vis didesnė dalis savo ateitį sieja su Lietuva, ar jau dabar renkasi gyvenimą tėvynėje, o užsienyje uždirbtas lėšas investuoja į nuosavo būsto įsigyjimą. Natūralu, kad grįžtantys lietuviai svarsto būsto įsigijimo klausimą. Dalis jų svetur darbavosi tam, kad sukauptų tam lėšų, o pandemijos grėsmės tik paskatino greičiau priimti sprendimą grįžti namo.

Susidomėjimas būstu išlieka didelis

Pasak analitikų, dar svarbiau yra tai, kad šiemet stebima rekordiškai didelė reemigracija – per pastaruosius 12 mėnesių į Lietuvą grįžusių ir į ją atvykusių asmenų buvo 16 tūkst. daugiau nei išvykusių iš šalies.

Antroji pandemijos banga neprislopino gyventojų noro įsigyti būstą – spalį ir lapkritį būsto rinkoje aktyvumas beveik neatslūgo. Tiesa, artimiausius du mėnesius gali būti fiziškai sunkiau apžiūrėti objektus, ir sandorių skaičius turėtų gerokai sumažėti. Tačiau daugelis gyventojų nejaučia didelio nerimo dėl savo finansinės ateities ir galvoja apie ilgesnį laikotarpį, todėl didesnių kainų susvyravimų tikėtis nereikėtų.

Bekontaktės apžiūros

Per karantiną dauguma NT brokerių aktyviai organizuoja bekontaktes NT apžiūras. Žmogui, gyvenančiam užsienyje, tačiau norinčiam apžiūrėti dominantį butą, dabar tai padaryti daug lengviau. Objektus aprodome pasitelkus vaizdo skambučius, siunčiam konkretaus objekto vaizdo prezentaciją ir virtualius 3D turus.

„Jei planuojama įsigyti automobilio stovėjimo vietą, sklypą ar butą nepastatytame name, tai galima drąsiai padaryti ir iš brėžinių ar nuotraukų, išklausius brokerio ar architekto komentarų“, – mano NT ekspertas Mindaugas Kazlauskas. Į Lietuvą grįžtantys emigrantai mielai įsikurtų individualiuose namuose, tačiau perka ir butus, jei ne gyventi, tai nuomai. Jeigu butą, loftą, namą ar kotedžą ketinama įsigyti iš statytojo, preliminarią sutartį galima pasirašyti nuotoliniu būdu, bankiniu pavedimu sumokėjus avansą už būstą vystytojui, galutinį sąndorio užbaigimą pas notarą galima atlikti pasibaigus karantinui. Prireikus, galima ir įgalioti giminaitį, kuris sutiktu už Jus atlikti visus reikiamus veiksmus.

Pirkėjų atstovavimas

Dažnas asmuo, dar gyvendamas užsienyje, pradeda žvalgytis būsto nekilnojamojo turto portaluose. Tačiau, net ir suradus tinkamą, retas kuris gali tą pačią dieną sėsti į lėktuvą ir atvykti į Lietuvą tvarkyti turto įsigijimo klausimų. NT ekspertas Mindaugas Kazlauskas pataria, kaip dar gyvenant užsienyje, galima į pagalbą pasitelkti NT brokerį ir pradėti savo namų paiešką:

„Pradedame nuo asmeninių Jūsų šeimos poreikių aptarimo – butas ar namas, vieta, susisiekimas, statybos metai, kambarių skaičius, vieta automobiliui, būsto įrengimas, biudžetas, nuosavų lėšų dalis, finansavimas ar išperkamoji būsto nuoma (RENT 2 OWN) ir daugybė kitų kriterijų. Papasakojame kokia yra būsto paieškos, apžiurų, derybų, sutarčių peržiūrėjimo ir pasirašymo – bendra turto įsigijimo eiga ir terminai. Kokius darbus atliekame ir kokia nauda dirbant su nekilnojamojo turto brokeriu. Visa tai galima aptarti per Viber, WhatsApp, Messenger, ZOOM ar Google Meet video pokalbio metu, Jums dar būnant užsienyje, o priėmus sprendimą – būsto paieškos darbus pradėti netrukus.“ – pasakoja nekilnojamojo turto srityje daugiau nei 15 metų dirbantis, LNTAA sertifikuotas brokeris / ekspertas Mindaugas Kazlauskas.

Taip pat skaitykite:

Antroji pandemijos banga, pirkti ar laukti? >>

Bankas pasakė „NE“ dėl būsto paskolos? Yra alternatyvus sprendimas. >>

Kodėl reikalingas Pirkėjų brokeris? >>